VISUOTINE ZMOGAUS TEISIU DEKLARACIJA PREAMBULE Atsizvelgdama i tai, kad visiems zmoniu gimines nariams budingo orumo ir lygiu bei neatimamu teisiu pripainimas yra laisves, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; atsizvelgdama i tai, kad zmogaus teisiu visiškas nepaisymas ir niekinimas pastuméjo vykdyti barbariškus aktus, piktinancius zmonijos sazine, o sukurimas pasaulio, kuriame zmones tures zodzio ir isitikinimu laisve ir bus išlaisvinti iš baimes ir skurdo panciu, paskelbtas kaip kilniausias zmogaus siekimas; atsizvelgdama i tai, jog butinai reikia, kad zmogaus teises saugotu istaymo galia, del to, kad jis nebutu priverstas imtis, kaip kraštutines priemones, sukilimo prieš tironija ir priespauda; atsizvelgdama i tai, jog butinai reikia remti draugišku santykiu tarp tautu vystyma; atsizvelgdama i tai, kad Suvienytuju Naciju Organizacijos istatuose tautos vel itvirtino savo tikejima pagrindinemis zmogaus teisemis, zmogaus, kaip asmenybes, orumu ir vertingumu, lygiomis vyru ir moteru teisemis ir pareiške, jog esancios pasiryzusios skatinti visuomenes pazanga ir sukurti geresnes gyvenimo salygas, didesne laisve; atsizvelgdama i tai, kad valstybes nares, bendradarbiaudamos su Suvienytuju Naciju Organizacija, isipareigojo garantuoti visuotini ir tikra zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu laikymasi; atsizvelgdama i tai, jog bendras visiems zmonems šiu teisiu ir laisviu supratimas turi didziausia reik?m, kad butu visiškai ivydytas šis isipareigojimas, Generaline Asambleja skelbia ?ia Visuotine zmogaus teisiu deklaracija, kaip visuotini ideala, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybes del to, kad kiekvienas zmogus ir kiekvienas visuomenes organas, nuolat turedami galvoj šia Deklaracija, pasitelke švietima ir moksla, stengtusi prisideti prie to, kad šios teises ir laisves butu gerbiamos ir kad butu garantuota, imantis nacionaliniu ir tarptautiniu pazangiu priemoniu, kad jos bus visuotinai ir tikrai pripazitamos ir taikomos tiek valstybiu nariu gyventojams, tiek gyventojams teritoriju, esanciu ju jurisdikcijoje. 1 straipsnis Visi zmones gimsta laisvi ir lygus savo orumu ir teisemis. Jiems suteiktas protas ir sazine ir jie turi elgtis vienas kito atzvilgiu kaip broliai. 2 straipsnis Kiekvienas zmogus gali naudotis visomis teisemis ir laisvemis, paskelbtomis šioje Deklaracijoje, be jokiu skirtumu, tokiu kaip rase, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie isitikinimai, nacionaline ar socialine kilme, turtine, jo gimimo ar kokia nors kitokia padetis. Be to, neturi buti daroma jokiu skirtumu remiantis šalies ar teritorijos, kuriai priklauso zmogus, politiniu, teisiniu ar tarptautiniu statusu, del to, kad ši šalis ar teritorija yra nepriklausoma, globojama, nesavavaldi ar kaip nors kitaip apribotas jos suverenitetas. 3 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i gyvybe, laisve ir asmens nelieciamybe. 4 straipsnis Niekas negali buti laikomas vergijoje ar nelaisvas: visu formu vergija ir prekyba vergais draudziama. 5 straipsnis Niekas negali buti kankinamas arba ziauriai, nezmoniškai zeminant jo oruma su juo elgiamasi ir jis baudziamas. 6 straipsnis Kiekvienas zmogus, kad ir kur jis butu turi teise buti pripazintas teisiniu santykiu subjektu. 7 straipsnis Visi lygus prieš istatyma ir turi teise, be jokio skirtumo, i lygia istatymo aspauga. Visi turi teise i lygia apsauga nuo visokios diskriminacijos, pazeidzianeios šia Deklaracija ir nuo visokio kurstymo tokiai diskriminacijai. 8 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise pasinaudoti kompetentingais nacionalinais teismais savo teisems atgauti, kai jo pagrindines teises, pripazistamos jam konstitucijos ar istatymo, buvo pazeistos. 9 straipsnis Niekas negali buti savavališkai areštuotas, suimtas ar ištretmas. 10 straipsnis Kiekvienas zmogus, remdamasis visi?ka lygybe, turi teise i tai, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir bešališkas teismas, kuris nustatytu jo teises ir pareigas ar jam pareikšto baudziamojo kaltinimo pagristuma. 11 straipsnis Kiekvienas zmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas istatymo tvarka viešo teisminio nagrinejimo metu, kur jam bus sudaromos visos butinos gynybos garantijos. Niekas negali buti nuteistas uz veiksmus ar neveikima, kurie ju ivykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybes vidaus istatymus arba tarptautine teise. Taip pat negali buti skiriama sunkesne bausme uz ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo momentu. 12 straipsnis Niekas neturi patirti savavališko kišmosi i jo asmenini ir šeimini gyvenima jo buto nelieciamybe susirašinejimo slaptuina kesinimosi i jo garbe ir oruma. Kiekvienas zmogus turi teise i istatymo apsauga nuo tokio kišimosi arba tokiu pasikesinimu. 13 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamaja vieta kiekvienoje valstybeje. Kiekvienas zmogus turi teise išvaziuoti iš kiekvienos šalies, iskaitant savaja, ir grizti i savo šati. 14 straipsnis Persekiojamas kiekvienas zmogus turi teise ieškoti prieglobscio kitose šalyse ir juo naudotis. ?ia teise negali buti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagristas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksmu, prieštaraujanciu Suvienytuju Naciju Organizacijos tikslams ir principams. 15 straipsnas Kiekvienas zmogus turi teise i pilietybe. Niekam negali buti savavališkai atimta jo pilietybe ar teise ja pakeisti. 16 straipsnis Vyrai ir moterys, pasieke brandos amziu, turi teise be jokiu apriboiimu del rases, tautybes ar religijos sudaryti santuoka it sukurti šeima. Jie turi lygias teises tiek santuokos sudarymo bei jos trukmes, tiek santuokos nutraukimo metu. Santuoka gali buti sudaryta tik tasa, kai susituokiantieji duoda laisva ir visiška sutikima. ?eima yra naturali ir pagrindine visuomenes lastele ir ji turi teise i visuomenes ir valstybes apsauga. 17 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise tureti nuosavybe tiek vienas, tiek kartu su kitais. I? nieko negali buti svavališkai atimta jo nuosavybe. 18 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i minties, sazines ir religijos laisve. Si teise apima laisve pakeisti religija artikejima, taip pat laisve skelbti savo religija ar tikejima tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privaciai, mokant, praktikuojant tikejima, laikant pamaldas bei atliekant apeigas. 19 straipsnis Keikvienas zmogus turi teise i isitikinimu ir ju reiškimo laisve, kuri apima teise nekliudomai laikytis savo isitikinimu ir teise ieškoti, gauti ir skleisti informacija ir idejas nepriklausomai nuo valstybiu sienu, ir nesvarbu, kokiomis priemonemis jos butu išreikštos. 20 straipnis Kiekvienas zmogus turi teise i taikiu susirinkimu ir asociaciju laisve. Niekas negali buti verciamas priklausyti kokiai nors asociacijai. 21 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise dalyvauti valdant savo šali tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus. Kiekvienas zmogus turi teise lygybes salygomis stoti i savo šalies valstybine tarnyba. Liaudies valia yra valstybines valdzios pagrindas; ši valis turi buti išreiškiama teisinguose rinkimouse, kurie turi vykti periodiškai, kai yra visuotine ir lygi rinkimu teise ir slaptas balsavimas arba kitos lygiavertes proceduros, garantuojancios balsavimo laisve. 22 straipsnis Kiekvienas zmogus, kaip visuomenes narys, turi teise i socialini aprupinima, kuris skirtas butinoms jo orumui ir laisvam asmenybes vystymuisi ekonominems, socialinems ir kulturinems teisems igyvendinti nacionalinemis pastangomis ir per tarptautini bendradarbiavima ir pagal kiekvienos šalies vidinš struktura bei išteklius. 23 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i darba, i laisva darbo pasirinkima, i teisingas ir tinkamas darbo salygas ir i apsauga nuo nedarbo. Visi zmones, be jokios diskriminacijos, turi teise i lygu apmokejima uz lygiaverti darba. Kiekvienas darbo zmogus turi teise i teisinga ir patenkinama atlyginima, garantuojanti zmogaus orumo verta egzistavima jam paciam ir jo šeimai, ir papildoma, kai reikia, visomis kitomis socialines apsaugos lešomis. Kiekvienas zmogus turi teise kartu su kitais steigti profesines sajungas ar stoti i jas savo interesams ginti. 24 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i poilsi ir laisvalaiki ir ypac teise i pagrista darbo laiko apribojima ir periodines apmokamas atostogas. 25 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i pakankama gyvenimo lygi, kuris garantuotu jo ir jo šeimos sveikata ir gerove, ir ypac i maista, drabuzius, busta, medicinine prieziura ir butina socialini aptarnavima: jis turi teise i aprupinima nedarbo, ligos, invalidumo, našlystes, senatves ar kitokio pragyvenimo šaltiniu netekimo atveju del nepriklausanciu nuo jo aplinkybiu. Motinyste ir kudikyste turi buti itin globojamos ir remiamos. Visi vakai, tiek gime santuokoje, tiek nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga. 26 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i moksla. Mokslas turi buti nemokamas - bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas. Profesinis techninis mokymas turi buti visuotinai prieinamas; aukštasis mokslas turi buti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno zmogus sugebejimus. Mokslas turi buti skirtas tam, kad visiškai suklestetu zmogaus asmenybe ir kad butu vis labiau gerbiamos zmogaus teises ir pagrindines laisves. Jis turi padeti ugdyti savitarpio supratima, pakantuma ir draugyste tarp visu tautu, rasiniu, ir religiniu grupiu, taip pat turi skatini Suvienytuju Naciju Organizacijos vykdoma taikos išsaugojimo beikla. Tevai turi primenybes teise parenkant savo vaiku mokyma. 27 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise laisvai dalyvauti visuomenes kulturiniame gyvenime, geretis menu, dalyvauti mokslineje pazangoje ir naudotis jos gerybemis. Kiekvienas zmogus turi teise i apsauga jo dvasiniu ir materialiniu interesu, atsirandanciu ryšium su mokslo, literaturos ar meno kuriniu, kuriu jis yra autorius, sukurimu. 28 straipsnis Kiekvienas zmogus turi teise i tai, kad visuomeneje ir tapr tautu isiviešpatautu tokia tvarka, kurioje galetu buti visiškai igyvendintos teises ir laisves, išdestytos šioje Deklaracijoje. 29 straipsnis Kiekvienas zmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiškai vystytis jo asmenybe. Igyvendindamas savo teises ir nauadodamasis savo laisvemis, kiekvienas zmogus negali patirti kitokiu apribojimu kaip istatymo numatyti vien tik tam, kad garantuotu kitu zmoniu teisiu ir laisviu derama pripazinima ir gerbima siekiant patenkinti teisingus morales, viešosios tvarkos ir visuotines geroves reikalavimus demokratineje visuomeneje. Šios teises ir laisves jokiu budu negali buti jgyvendinamos, jeigu tai prieštarauja Suvientuju Naciju Organizacijos tikslams ir principams. 30 straipsnis Jokia šios Deklaracijos nuostata negali buti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teise vykdyti kokia nors veikla ar atlikti veiksmus, skirtus joje išdestytoms teisems ir laisvems panaikinti.